Iš Širdies į Širdį

10 klasė.

Sėdėdamas prie kompiuterio informatikos pamokoje, stebėjau priešais sėdinčią merginą. Ji buvo mano geriausia draugė.

Aš žiūrėjau į jos ilgus, šilkinius plaukus ir norėjau, kad ji būtų mano. Bet ji man to nejautė, aš tai žinojau.

Vietoj to, kad dirbtume klasės darbą, mes kalbėjomės pokalbių svetainėje apie mokytojo petnešas ir…

…apie tai, kad jam jau seniai laikas vykti į gastroles su cirku… J

Ji pasakė nuobodžiaujanti, tad aš jai nusiunčiau nuorodą į anekdotų tinklapį. Ji padėkojo ir atsiuntė šypsenėlę su bučinuku…

Aš norėjau, kad ji žinotų, jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl…

11 klasė.

Suskambo mano telefonas. Kitame gale buvo ji. Be pertraukos kūkčiodama ji pasakojo kaip jos vaikinas sudaužė jai širdį.

Ji paprašė, kad aš užeičiau, nes ji nenorėjo būti viena. Kadangi gyvenu netoli aš taip ir padariau…

Atsisėdęs šalia jos ant sofos, aš pažvelgiau į jos švelnias akis vildamasis, kad ji būtų mano…

Po poros valandų nuobodaus filmo ir trijų traškučių pakelių, nusprendžiau eiti namo. Atsisveikindama ji pažvelgė į mane, padėkojo…

…ir pabučiavo į skruostą.

Aš norėjau, kad ji žinotų, jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl…

12 klasė. Išleistuvės.

Aš žiūrėjau kaip jos tobulas kūnas, tarsi angelas, užkilo ant scenos atsiimti diplomo…

Norėjau, kad ji būtų mano, bet ji man to nejautė, aš tai žinojau. Atsiėmus diplomą, ji priėjo prie manęs ir verkdama apsikabino.

Tada pakėlė galvą nuo peties ir tarė: „Tu mano geriausias draugas, ačiū.“. Ir pabučiavo mane į skruostą…

Aš norėjau, kad ji žinotų, jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl…

Po keleto metų.

Sėdžiu bažnyčios suole. Ta mergina išteka. Stebėjau kaip ji ištarė „Taip“ ir išvažiavo kurti naujo gyvenimo.

Norėjau, kad ji būtų mano, bet ji man to nejautė, aš tai žinojau. Ji priėjo prie manęs ir tarė „Tu atėjai!“…

Ji padėkojo ir pabučiavo man į skruostą.

Aš norėjau, kad ji žinotų, jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl…

Laidotuvės.

Prabėgo vos keli metai po jos vestuvių, aš žvelgiau į merginos karstą. Merginos, sumaitotos po tragiškos automobilio avarijos,bet vis vien mylimos, kuri visada buvo mano geriausia draugė.

Prie kapo jie skaitė jos dienoraščio įrašą, kurį ji buvo parašiusi dar mokyklos laikais. Jame buvo parašyta…

„Aš žiūriu į jį vildamasi, kad jis būtų mano, bet jis man to nejaučia ir aš tai žinau. Noriu jam kai ką pasakyti, noriu…

…kad jis žinotų, jog noriu būti su juo ne tik draugais, AŠ JĮ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovi ir nežinau kodėl…

…norėčiau, kad jis pasakytų, jog mane myli…“

Ir aš norėčiau, kad tai būčiau pasakęs… pravirkau…

Turiu tikrai nuostabų brolį, kurio tikrai nevertinu taip, kaip tikrai reikėtų. Rašau šį įrašą tam, kad vėliau, po poros metelių parodyčiau, kaip jis man rūpi, ir tikiu, visada rūpės :)

1. Jis visada sugebės praskaidrinti mano nuotaiką. Nesvarbu kaip: arbatos puodeliu ar šiltu apkabinimu.

2. Niekada nepaliks liūdėti vienos, net jei būtų suplanavęs kur nors eiti.

3. Visada pieštuku padaro mano rusų kalbos pratybas. Gal tai ir nėra labai gerai, bet man jis labai padeda, nors lengvesnes užduotis visada palieka man pačiai :D

4. Visada sako, kad šeima svarbiau už viską. Padeda man, kai sunku, neleidžia liūdėti, niekada nepalieka bėdoje, kad ir kokio tipo ji būtų :)

5. Turi mašiną. Kad ir kokia keista ši priežastis, patikėkite, ji tikrai svrbi :D

Aš mylėčiau savo brolį, net jei jis turėtų karpą ant nosies galo, vien jo charakteris to vertas ;)

Simius dešinės karalius ;D

Kagi, nors iki pat šiol nesu nieko laimėjusi, vis dėl to susigundžiau ;))

kolkas mano foto vienintelė, tad kviečiu už ją prabalsuoti Čia:

http://www.panele.lt/lt/konkursai/buk_tokia_kokia_nori_buti_ir_laimek_oriflame_dovanu_rinkini/

Jei ką, tai jinai tokia orandžiniam fone, aš su raudona golfa ;))

Eini gatve, pamatai žmogų,

Nepažysti jo, bet bandai pažint.

Pasakai jam labas, šis atsisuka su išraiška veide,

Veide, laimingo, be rūpesčių žmogaus,

Kuris be balso rėkia “Atstok!”

Tu nustembi, palieki jį,

Kaip nori, pasakai:

Nesijaudink, tu man nepatikai,

Bandai kažką sakyti,

Bet Jis nusijuokia ir taria:

Nebūk kvaila, romantike maža!

Meilės nėra, yra tik aistra…

Palieka jis tave,

Stovėti lietuje,

Su rūpesčiais kvailais,

Neaiškiais ir mažais…

Zuika ;**

Tai jau taip ;))

Sū Gymšiūkų, kaip jau per skiperi rašiau ;))

Padėkokime mus suvedusiai motinėlei Do, kuri negailėjo mums sausainių, padėkokime GuTei, kad nepasididžiavo ir Mamukui palikus įsivaikino mus ir leido tapti jos Devil childrens (Zuikelis yra jos sesė ;D), padėkokime Patui, kad atskleidė jos knygų rašymo paslaptį, padėkokime Gabukui, kad davė mums “Jausmus, kilusius iš niekur”, ir žinoma Brigai, kuri nežino kas yra “myta”, padėkime visiems po (bow), kad parodytume, kaip didžiuojamės!!!

Ir štai atėjo eilė ir tau, Zuikeli, padėti tą visagalį bow ir duoti sausainių 8)

Oh gosh… jau galėtų baigti. Kad ir kaip aš dievinu karštį, šito jau per daug. Žmonės, gelbėkit! Vienintelis išsigelbėjimas nuo apokalipsės beliko užvakar parsitemtas namo maišas ledų iš “Maximos”, bet ir šitos galingos mano atsargos su bratkiaus pagalba ėmė tirpti. Šiandien dar ir į turgelį ėjau, tai gryžtant jau maikutė vos ne šlapia buvo, žinot ką tai reiškia, jau ko gero visi esam šitai patyrę.

O dabar geroji pusė: Vanduo Lūkste arbatos šiltumo, nesibaigiantys vakarėliai (blush), gitadienis greit, atostogos pagaliau!!! Viską pasvėrusi ant savo neišpasakyto tikslumo laimės svarstyklių, nusprendžiau kad… Vo ho! Viskas normoj, žmogai! Baikim parintis dėl karščio ir pasimėgaukim vasara!

O aš dabar sėdžiu ant tilto krašto ir žiūriu į vandenį . . . Į vandeniu plaukiančius dėdės rudenėlio lapelius, kuriuos tas pats dėdulė nuskynė nuo mano svajonių medžio . . . Ir visi sapnai visos mano svajonės nuplaukė kartu su rudeniniais lapeliais. . . Ir aš tikiu , aš žinau kad man nebėra daugiau dėl ko gyventi. . . Pavargau ir tikiu kad mirtis lengvą, greitą. . . Gyvenimas sunkesnis. O jis stovi šalia ir matau kad aš jam nesvarbi.

Jis klausia manęs:

-Myli mane?

-Taip,-atsakau.

-Tai šok į ledinį upės vandenį.

-O tu mane myli?-paklausiu jo.

-Aš?

-Nieko daugiau nematau…

-Ar Aš galėčiau???

-Tai pastumk. . .

Pamačiau pašaipią šypseną ir stirprų smūgį…

Nauja nesamonė iš manęs ;PP

rašysiu tada kai atsitiks kas nors linksmesno, aplankys draugelis įkvėpimas ar šiaip užplauks kas nors… tai tiek ;pp

P.S. nekreipkit dėmesio.

Ievūtė ;D